JAV ir Kinijos įtampa dėl technologijų: kokių pasirinkimų ieško Europos Sąjunga ir kokia čia vieta Lietuvai

Pastarąjį dešimtmetį didėjančios JAV ir Kinijos varžybos technologijų srityje palaipsniui virto platesne geopolitine konkurencija. Nuo puslaidininkių ir 5G tinklų iki žaliavų tiekimo grandinių, šios įtampos keičia ir Europos politinius bei ekonominius sprendimus.

Valstybėms, kurios priklauso tiek nuo transatlantinio saugumo skėčio, tiek nuo prekybos su Azija, tenka ypač sudėtinga užduotis: išsaugoti atvirus ryšius, bet kartu apsidrausti nuo per didelės priklausomybės ir saugumo rizikų. Čia atsiranda ir konkrečios galimybės bei iššūkiai mažesnėms šalims, tarp jų ir Lietuvai.

Technologijų ir saugumo sandūra: kodėl ginčai dėl lustų tampa geopolitika

Technologijų klausimai šiandien retai lieka vien ekonomikos srityje. Pažangūs lustai reikalingi ne tik išmaniesiems telefonams ar automobiliams, bet ir moderniai ginkluotei, palydovinėms sistemoms, kibernetinės gynybos infrastruktūrai. Todėl tiek JAV, tiek Kinija puslaidininkius traktuoja kaip strateginį išteklių.

Eksporto kontrolės priemonės, investicijų patikros mechanizmai ir kritinės infrastruktūros apsaugos reikalavimai tampa kasdieniu užsienio politikos instrumentu. Tai veikia ir Europos įmones, kurios priverstos vertinti, su kuo ir kokiomis sąlygomis gali bendradarbiauti, kad nepažeistų sąjungininkų nustatytų ribojimų.

Europos atsakas: rizikų mažinimas, bet ne atotrūkis

Europos Sąjungos institucijos pastaraisiais metais vis dažniau kalba ne apie atsiribojimą nuo Kinijos, o apie rizikų mažinimą. Tai reiškia bandymą išlaikyti ekonominius ryšius, kartu identifikuojant sritis, kur priklausomybė per didelė arba gali būti panaudota politiniam spaudimui.

Prie tokių sričių dažniausiai priskiriami puslaidininkiai, retųjų žemių elementai, saulės baterijų ir baterijų komponentai, taip pat skaitmeninė infrastruktūra. ES siekia didinti gamybos pajėgumus savo teritorijoje, skatinti tyrimus ir inovacijas, kurti naujas partnerystes su kitais regionais, pavyzdžiui, Indija ar Pietryčių Azija.

Transatlantinis aspektas: bendri tikslai, skirtingos priemonės

Nors JAV ir ES dažnai sutaria vertindamos saugumo rizikas, ypač kibernetinėje ir ryšių srityje, jų pasirinktos priemonės ne visada sutampa. Vašingtonas dažnai juda greičiau ir griežčiau, taiko platesnes sankcijas ar eksporto ribojimus, o europinės sostinės labiau linkusios ieškoti tarpinio varianto tarp saugumo ir ekonominių interesų.

Šis skirtumas reiškia, kad Europos šalims tenka laviruoti: viena vertus, išlaikyti strateginį artumą JAV, kita vertus, neužverti rinkų savo verslui. Praktikoje tai gali virsti sudėtingais sprendimais, pavyzdžiui, renkantis technologijų tiekėjus ar vertinant investicijas iš trečiųjų valstybių.

Mažų valstybių dilema: rizikos matomos ryškiau

Mažesnės šalys, kurios neturi milžiniškų vidaus rinkų ar stiprių nacionalinių technologijų milžinų, jautriau reaguoja į išorines įtampas. Didelių valstybių sprendimai riboti eksportą arba didinti subsidijas savo pramonei gali netiesiogiai paveikti ir jų pramonės konkurencingumą, tiekimo grandines bei investicijų srautus.

Kita vertus, mažos valstybės dažnai gali greičiau adaptuotis, priimti lankstesnę reguliavimo aplinką ir išnaudoti nišines sritis, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo ar programinės įrangos sprendimus, kuriems nereikia milžiniškų gamybos pajėgumų. Tokios galimybės įgauna papildomą vertę, kai didžiosios galios labiau rūpinasi tiekimo saugumu ir partnerių patikimumu.

Strateginiai pasirinkimai Lietuvai: tarp ekonomikos ir saugumo

Valstybė, kurios saugumas remiasi naryste NATO ir glaudžiu bendradarbiavimu su JAV, natūraliai yra linkusi įvertinti technologinių ryšių saugumo aspektą. Tai aktualu ir kibernetinės gynybos, ir ryšių tinklų, ir valstybės institucijų bei kritinės infrastruktūros skaitmenizacijos kontekste.

Kartu ekonomikos atvirumas ir nedidelė rinka verčia ieškoti naujų galimybių užsienio prekyboje, investicijose ir inovacijų ekosistemose. Tam reikia aiškių taisyklių, kurios leistų verslui planuoti veiklą ilgesniam laikui: suprasti, kokiose srityse ryšių su tam tikrais partneriais apribojimai gali būti griežtesni, o kur dialogas ir bendradarbiavimas išliks prioritetu.

Praktiniai žingsniai: nuo tiekimo grandinių iki švietimo sistemos

Siekiant sumažinti pažeidžiamumą išorės spaudimui, svarbu ne tik užsienio politikos pareiškimai, bet ir labai konkretūs sprendimai. Verslui tai gali reikšti tiekimo grandinių diversifikavimą, kelių alternatyvių tiekėjų paiešką, reguliarių rizikos vertinimų atlikimą ir atsargų kaupimo strategiją jautriausiose grandyse.

Valstybės lygiu aktualu investuoti į tyrimus ir inovacijas, skatinti technologijų startuolius, pritraukti talentus bei užtikrinti, kad švietimo sistema ruoštų specialistus inžinerijos, informatikos ir duomenų analizės srityse. Tokia ilgalaikė kryptis suteikia daugiau lankstumo, kai išorinė aplinka tampa nenuspėjama.

Ko galime tikėtis artimiausiais metais

Neaiškumų JAV ir Kinijos santykiuose greičiausiai nesumažės. Net jei retkarčiais pasiekiami riboto masto susitarimai, pati technologinės konkurencijos logika skatina abi puses siekti didesnio savarankiškumo ir politinės erdvės manevrams.

Europos šalims tai reiškia, kad prisitaikymas prie šios realybės taps ne vienkartine, o nuolatine užduotimi. Pasirinkimai, kurie šiandien atrodo techniniai ar siaurai ekonominiai, ateityje gali turėti ilgalaikį poveikį saugumo aplinkai, todėl jiems reikės daugiau viešų diskusijų, skaidrumo ir tarpinstitucinio koordinavimo.

Gyventojams ir verslui svarbu suprasti, jog technologijų politika vis dažniau susijusi su kasdieniu gyvenimu: nuo telefono ryšio ir interneto paslaugų iki automobilių, energijos tiekimo ar viešųjų paslaugų veikimo. Todėl sprendimai šioje srityje nėra vien „didžiosios politikos“ klausimas, bet ir praktinis rūpestis dėl ateities stabilumo.