Komentarų skilties propaganda: kaip nuomonės po straipsniais virsta tylia dezinformacijos kampanija

Internetinių naujienų portaluose komentarų skiltys ilgą laiką buvo laikomos vieta laisvai nuomonei ir emocijoms išreikšti. Tačiau šiandien tai ir erdvė, kurioje tyliai formuojami politiniai, socialiniai ir geopolitiniai pasakojimai.

Ne visi komentarai yra spontaniški ar nuoširdūs. Dalį jų rašo organizuotos grupės, siekiančios kryptingai paveikti skaitytojų nuotaikas ir pasitikėjimą institucijomis. Suprasti, kaip tai daroma, tampa svarbia skaitmeninio raštingumo dalimi.

Kaip komentarų erdvė tampa informacinės įtakos kanalu

Viešos diskusijos persikėlus į internetą, komentarų skiltys įgavo naują reikšmę. Tai ne tik priedas prie straipsnio, bet ir vieta, kurioje formuojamas įspūdis, ką „galvoja dauguma“.

Propagandos ir dezinformacijos skleidėjai tai puikiai suprato. Jiems nereikia kontroliuoti pačių naujienų, pakanka kryptingai veikti po jomis: pakreipti toną, dominuoti diskusijoje ir sudaryti regimą „bendrą nuomonę“.

Dažniausi organizuotų komentarų bruožai

Ne kiekvienas aštresnis ar neteisingas komentaras yra užsakytas. Tačiau tam tikri pasikartojantys bruožai gali rodyti kryptingą veiklą.

• Pasikartojantys teiginiai: po skirtingais straipsniais matomos tos pačios frazės, šūkiai ar kaltinimai, dažnai net su tomis pačiomis rašybos klaidomis.
• Itin ankstyvi komentarai: vos pasirodžius straipsniui, greitai atsiranda keli labai panašūs, kategoriški vertinimai, kurių tikslas nubrėžti diskusijos toną.
• Griežtas „mes prieš juos“ rėmas: nuolat pabrėžiamas skaldymas, piešiamos dvi priešingos stovyklos, menkinami bet kokie tarpiniai ar nuosaikūs požiūriai.
• Temos nukreipimas: diskusija nuolat nutempiama prie vienos „mėgstamos“ temos, kuri naudinga propagandiniam pasakojimui, nors su straipsniu ji susijusi tik iš dalies.

Emocijų išnaudojimas: nuo pykčio iki cinizmo

Propagandiniai komentarai dažnai taikosi ne į faktus, o į jausmus. Pykčio, baimės ar paniekos kurstymas sukelia stipresnę reakciją nei ramus argumentas, todėl tokie pranešimai išlieka geriau įsimenami.

Dar viena dažna taktika yra nuolatinis cinizmas: „viskas blogai“, „niekuo negalima tikėti“, „visi vagys“. Tokia nuostata ne tiek įtikinėja konkrečia idėja, kiek lėtai ardo pasitikėjimą žiniasklaida, rinkimais, tarptautinėmis organizacijomis ar apskritai demokratija.

Dirbtinai kuriamas daugumos įspūdis

Kai prie vieno požiūrio greitai atsiranda dešimtys pritariančių trumpų komentarų, susidaro iliuzija, kad tai dominuojanti visuomenės nuomonė. Tam gali būti pasitelkiamos kelios paskyros, automatizuoti įrankiai ar susitarta grupinė veikla.

Žmogaus psichologija linkusi taikytis prie „daugumos“. Jei atrodo, kad tam tikra pozicija yra vyraujanti, daliai žmonių tampa sunkiau ją kvestionuoti arba viešai išreikšti kitokį požiūrį.

Kokios temos labiausiai vilioja propagandos skleidėjus

Organizuotoms įtakos kampanijoms dažniausiai pasirenkamos temos, kurios natūraliai kelia daug emocijų: karai ir saugumas, migracija, energetikos kainos, pandemijos, rinkimai, mažumų teisės.

Tokiose diskusijose lengva išprovokuoti nepasitikėjimą, priešpriešą ir įtarumą. Kuo didesnė įtampa, tuo lengviau įterpti klaidinančius naratyvus, kuriuos dalis skaitytojų priima kaip „drąsią tiesą“.

Praktinis vadovas skaitytojui: ką verta sau paklausti

Svarbiausia priemonė prieš manipuliacijas yra ne komentarų ignoravimas, o sąmoningas jų vertinimas. Skaitant vertinga bent mintyse atsakyti į kelis klausimus.

• Ar komentaras remiasi konkrečiais faktais ar tik bendrais teiginiais ir įžeidimais?
• Ar nuomonė išdėstyta taip, kad kviečia diskutuoti, ar taip, kad užčiauptų kitus?
• Ar po kitais straipsniais matote tuos pačius vartotojus su labai panašiomis žinutėmis?
• Ar komentuotojas reaguoja į argumentus, ar kartoja tą pačią frazę, nepaisant atsakymų?

Kaip atsakingai elgtis komentarų skiltyje

Vienas iš būdų prisidėti prie sveikesnės viešos erdvės yra nepainioti emocinės reakcijos su informaciniu vertinimu. Prieš sureaguojant verta perskaityti ne tik pirmus kelis komentarus, bet ir patį straipsnį, galimus šaltinius, žurnalisto paaiškinimus.

Jei matote akivaizdžiai klaidinančią ar neapykantą kurstančią žinutę, naudinga pasinaudoti pranešimo redakcijai ar platformai funkcija. Tai nėra cenzūra, tai bandymas laikytis teisės ir padorumo taisyklių viešoje erdvėje.

Kai komentuojame patys: ką verta prisiminti

Kiekvienas komentaras prisideda prie bendro įspūdžio, kokia yra visuomenės nuomonė. Todėl verta pagalvoti, ar įsitraukimas nepadeda išpūsti propagandinės temos, kuriai norisi kuo daugiau dėmesio.

Naudinga stengtis rašyti aiškiai, remtis patikrinta informacija ir vengti asmeninių įžeidimų. Ramus, argumentuotas balsas komentarų skiltyje dažnai yra stipriausias atsakas į manipuliacines žinutes.

Redakcijų ir platformų atsakomybė

Vis daugiau redakcijų ir socialinių tinklų ieško būdų, kaip mažinti koordinuotų kampanijų poveikį: taikomi filtrai, ribojami nepatikimi vartotojai, stiprinama moderacija. Tačiau net ir geriausios techninės priemonės nepašalina poreikio kritiškam mąstymui.

Galutinį sprendimą, kuo tikėti, vis tiek priima skaitytojas. Kuo daugiau suprantame apie propagandą komentarų erdvėje, tuo sunkiau mus paveikti algoritmams, anonimams ar organizuotoms įtakos grupėms.