Nuotraukų klastotės socialiniuose tinkluose: kaip veikia vaizdų manipuliacijos ir ką galime padaryti patys

Per pastaruosius kelerius metus viešojoje erdvėje pasikeitė viena svarbi taisyklė: nebeturime prabangos tikėti, kad „jei matau, vadinasi, tai tiesa“. Nuotraukos, kurios kadaise atrodė patikimiausias įrodymas, tapo viena dažniausiai išnaudojamų dezinformacijos priemonių.

Melagingoms naujienoms nereikia vien tekstų. Pakanka vieno „įtikinamai“ atrodančio kadro, kad socialiniuose tinkluose imtų sklisti klaidingas pasakojimas, formuotųsi emocinė reakcija ir būtų stiprinami propagandiniai naratyvai.

Kaip šiandien klastojamos nuotraukos: nuo paprasto kirpimo iki DI

Nuotraukų manipuliacija nėra naujas reiškinys, tačiau technologijos ją pavertė lengvesne ir masiškesne. Prieš dešimtmetį sudėtingesniems pakeitimams reikėjo profesionalių įgūdžių, dabar pakanka kelių programėlių telefone ar DI įrankio naršyklėje.

Paprastesni pakeitimai dažnai atrodo nekalti: spalvų sustiprinimas, fonų suliejimas, nereikalingų detalių ištrynimas. Tačiau tie patys metodai naudojami ir tam, kad nuotraukoje neliktų esminių konteksto detalių, pavyzdžiui, laiko ar vietos žymeklių, kitų žmonių ar simbolių.

Dažniausi manipuliavimo vaizdais būdai dezinformacijoje

Informacinių manipuliacijų kampanijose naudojami pakankamai pasikartojantys nuotraukų keitimo modeliai. Pažinus juos, lengviau įžvelgti, kada vaizdas naudojamas ne informuoti, o klaidinti ar kurstyti emocijas.

Viena dažniausių schemų yra senų nuotraukų pateikimas kaip naujų, susijusių su dabartiniais įvykiais. Taip pamirštami faktai apie tikrąją laiko ir vietos aplinkybę, o žiūrovas priverčiamas patikėti, kad mato „šiandienos situaciją“.

Kokios vaizdų manipuliacijos sutinkamos dažniausiai

• Senų nuotraukų „prikabinimas“ prie naujų konfliktų ar protestų.
• Kadruotės pakeitimas taip, kad iškritų svarbūs konteksto elementai (pavyzdžiui, kitokia situacijos pusė).
• Teksto ar logotipų uždėjimas ant nuotraukų, sukuriant įspūdį, kad tai oficialus dokumentas ar žiniasklaidos pranešimas.
• Sujungti keli kadrai, sudarant melagingą sceną, kuri realybėje niekada neįvyko.
• Su DI sugeneruoti vaizdai, vaizduojantys neįvykusius įvykius ar neegzistuojančius asmenis.

Ženklai, kad nuotrauka gali būti klaidinanti

Nors ne visada įmanoma savarankiškai nustatyti, ar vaizdas buvo pakeistas, tam tikri signalai yra dažni ir verti dėmesio. Tai nėra neklystantys įrodymai, tačiau jie gali būti gera proga sustoti ir pasitikrinti informaciją papildomai.

Pirmas žingsnis – atkreipti dėmesį į technines detales: neįprastus šešėlius, persikreipusias proporcijas, keistas rankų, veidų, fonų detales. DI sukurtuose vaizduose neretai pasitaiko deformuotų pirštų, neadekvačių atspindžių, nenuoseklių raštų drabužiuose ar fone.

Tipiniai įtarimą keliantys požymiai

• Per daug dramatiškas kadras, atrodantis tarsi specialiai sukurtas emocijai sukelti.
• Trūksta pirminių šaltinių nuorodų: nežinomas autorius, nenurodoma vieta ir data.
• Nuotrauka dalijamasi su agresyvia žinute, bet be jokios papildomos informacijos ar paaiškinimo.
• Daug skirtingų paskyrų vienu metu pradeda platinti tą patį vaizdą su panašiais prierašais.

Kaip savarankiškai tikrinti nuotraukas internete

Net ir neturint specialių įgūdžių, galima atlikti bent keletą paprastų patikrinimo žingsnių. Dažnai jie padeda bent jau suprasti, ar verta ieškoti papildomos informacijos ir nesidalyti vaizdu iš karto.

Pirmiausia verta pasinaudoti atvirkštinės paieškos įrankiais, leidžiančiais rasti, ar ta pati nuotrauka internete buvo skelbta anksčiau, kitame kontekste. Tai gali atskleisti, kad „naujas“ kadras seniai keliauja po skirtingas naujienas ir įvykius.

Praktiniai žingsniai kiekvienam

• Įkelti nuotrauką į atvirkštinės paieškos sistemą ir pasižiūrėti, kada ji pirmą kartą pasirodė viešai.
• Patikrinti, ar nuotrauka buvo publikuota patikimuose žiniasklaidos kanaluose ir kokiame kontekste.
• Įvertinti, ar nuotraukos aprašymas sutampa su matomu turiniu: vieta, metų laikas, aplinkos detalės.
• Jei vaizdas siejamas su svarbiu įvykiu, pasitikrinti informaciją keliuose skirtinguose šaltiniuose.

Kodėl manipuliuojamos nuotraukos taip lengvai veikia emocijas

Vaizdinė informacija žmogaus smegenyse apdorojama labai greitai, todėl reakcija į nuotrauką dažnai būna stipresnė nei į tekstą. Tai ypač akivaizdu tada, kai vaizdas siejamas su smurtu, kančia, neteisybe ar grėsme.

Tokios nuotraukos dažnai naudojamos ne tam, kad suteiktų daugiau žinių, o tam, kad paskatintų pyktį, baimę, neapykantą ar bejėgiškumo jausmą. Emociškai sujaudintas žmogus rečiau stabteli pasitikrinti faktus ir labiau linkęs dalytis turiniu iš karto.

Kaip formuoti atsargesnį santykį su vaizdais socialiniuose tinkluose

Kritinis požiūris į nuotraukas nereiškia, kad turime viskuo abejoti ar nepasitikėti kiekvienu kadrų. Svarbiausia įpročiai, kurie padeda nepasiduoti impulsui dalytis nepatikrintais vaizdais ir tapti dezinformacijos grandinės dalimi.

Praktikoje tai reiškia kelis paprastus klausimus: kas yra šaltinis, ką jis siekia tuo vaizdu pasakyti, ar yra kitų žinių apie tą patį įvykį, ar nuotrauka realiai atspindi aprašomą situaciją, ar tik jai pritaikytas emociškai įkrautas tekstas.

Ką galime padaryti kiekvienas

Nors technologijos leidžia vis lengviau klastoti vaizdus, jos suteikia ir daugiau priemonių atskleisti manipuliacijas. Tyrimų iniciatyvos, faktų tikrinimo platformos ir žiniasklaidos raštingumo projektai nuolat dalijasi patarimais bei įrankiais, kaip atsirinkti patikimą vizualinę informaciją.

Kiekvieno vartotojo sprendimas neskubėti spausti „dalintis“, skirti minutę patikrai ir suabejoti pernelyg dramatišku kadru yra mažas, bet svarbus indėlis į atsparesnę informacinę aplinką. Tai ypač aktualu laikais, kai nuotrauka gali būti ir įrodymas, ir galingas propagandos įrankis.