Kaip sąvokos „informacinis burbulas“ ir „filtrų burbulas“ klaidina: kuo jos skiriasi ir ką galime padaryti

Pastaraisiais metais dažnai girdime frazes „gyvenu savo informaciniame burbule“ arba „algoritmai uždarė mus į filtrų burbulus“. Šios sąvokos skamba panašiai, tačiau jos apibūdina skirtingus reiškinius, kuriuos naudinga atskirti, jei norime geriau suprasti, kaip formuojasi mūsų požiūriai.

Netikslus šių terminų vartojimas sudaro palankias sąlygas manipuliacijoms: dalis žmonių pernelyg sureikšmina algoritmų vaidmenį, kiti atvirkščiai, viską suverčia tik asmeniniams pasirinkimams. Tarp šių kraštutinumų atsiranda erdvės klaidinančioms žinutėms ir radikalioms nuostatoms.

Kas yra informacinis burbulas ir ką jis slepia

Informacinis burbulas paprastai reiškia žmonių grupę, kuri daugiausia bendrauja tarpusavyje ir dalijasi artimomis idėjomis. Tai gali būti šeima, darbo kolektyvas, bendraminčių grupė socialiniame tinkle ar teminis forumas. Šiame rate cirkuliuojanti informacija retai susiduria su kitomis perspektyvomis.

Toks uždarumas nėra vien skaitmeninė problema. Dar gerokai prieš socialinius tinklus žmonės telkėsi pagal profesiją, religiją, politines pažiūras, gyvenamąją vietą. Šiandien tam tiesiog atsirado daug patogesnių techninių priemonių: grupės programėlėse, uždaros „Facebook“ bendruomenės, teminiai kanalai.

Filtrų burbulas: kai už mus atsirenka technologijos

Filtrų burbulas susijęs su tuo, kaip platformos parenka, ką mums rodyti. Algoritmai vertina mūsų ankstesnius paspaudimus, paieškas, peržiūrėtus vaizdo įrašus ir pagal tai atrenka „labiausiai tikėtiną“ turinį. Taip pamažu iš akiračio iškrenta kitokios nuomonės bei temos.

Skirtingai nei informacinis burbulas, filtrų burbulas dažnai veikia nematomai. Žmogui gali atrodyti, kad jis pats laisvai renkasi naujienas, nors iš tiesų mato tik mažą bendro vaizdo dalį. Tai sudaro iliuziją, jog „visi galvoja panašiai“, nes kitaip mąstančių žinučių jis paprasčiausiai nemato.

Kodėl terminų maišymas palankus klaidinantiems pasakojimams

Kai informacinis burbulas suplakamas su filtrų burbulu, atsiranda patrauklus, bet per daug supaprastintas pasakojimas: „viską daro algoritmai“. Toks požiūris patogus tiems, kurie nori išvengti atsakomybės už savo pačių informacijos pasirinkimus ir retai tikrina skirtingus šaltinius.

Iš kitos pusės, kartais girdimas priešingas naratyvas, kad „jokių filtrų nėra, žmonės patys kalti“. Tai ignoruoja realybę, jog didžiųjų platformų rekomendacijos daro įtaką tam, ką pamatome pirmiausia, o kas lieka paslėpta. Abu kraštutinumai trukdo ramiai kalbėti apie realias rizikas ir galimus sprendimus.

Kaip tokia painiava naudojama informacinėse kampanijose

Įvairios interesų grupės pasitelkia šį terminų miglotumą savo tikslams. Vieni nuolat akcentuoja „cenzūruojančius algoritmus“, taip kurdami nepasitikėjimą žiniasklaida ir skatinant žmones ieškoti „alternatyvių“ kanalų, kuriuose mažiau taisyklių ir daugiau nepagrįstų teiginių.

Kiti atvirkščiai, viską suverčia vartotojų pasirinkimams ir nenurodo platformų atsakomybės. Taip nutylimi klausimai apie rekomendacijų sistemų skaidrumą, duomenų naudojimą ir galimus interesų konfliktus. Tarp šių dviejų polių žmogui tampa sunku susidaryti aiškų vaizdą.

Ką galime padaryti patys: keli konkretūs žingsniai

Pirmas žingsnis yra tiksliau vartoti sąvokas. Kai kalbame apie draugų ratą, bendruomenę ar grupę, tikslingiau sakyti „informacinis burbulas“. Kai kalba eina apie automatinį naujienų ir įrašų atrinkimą, tinka „filtrų burbulas“. Aiškus atskyrimas padeda geriau suprasti, kur reikalingi asmeniniai sprendimai, o kur reikalingos ir technologinės permainos.

Antras praktinis žingsnis yra sąmoningas informacijos šaltinių įvairinimas. Tai gali būti keli skirtingų redakcijų naujienų portalai, vietos ir tarptautinės žiniasklaidos derinimas, skirtingų formatų turinys: tekstai, analitinės laidos, patikimų institucijų pranešimai. Svarbu, kad dalis šaltinių būtų nepriklausomi vienas nuo kito.

Kaip sumažinti filtrų įtaką kasdieniam srautui

Dalį algoritmų sprendimų galime koreguoti patys. Pavyzdžiui, peržiūrėti naujienų prenumeratas, atsisakyti kanalų, kurie nuolat dalijasi klaidinančiomis žinutėmis, reguliariai valyti sekamų paskyrų sąrašą. Taip pat verta naudoti platformų siūlomas funkcijas, kurios leidžia matyti laiko juostą ne pagal populiarumą, o pagal chronologiją.

Naudinga turėti bent vieną ar dvi vietas, kur informacija pasiekiama be personalizuotų rekomendacijų, pavyzdžiui, naujienų portalų pagrindinius puslapius ar oficialių institucijų tinklapius. Tai nepašalins filtrų visiškai, bet padės pamatyti platesnį vaizdą ir palyginti, kokias temas jums siūlo algoritmai, o kokias akcentuoja redakcijos.

Kritinis mąstymas kaip ilgalaikė apsauga

Galiausiai, nei išplėstas informacinių šaltinių sąrašas, nei sąmoningas algoritmų ribojimas nepakeis vieno esminio dalyko: gebėjimo vertinti turinį kritiškai. Tai reiškia atkreipti dėmesį į tai, kas yra šaltinis, kokie faktai pateikiami, ar aiškiai atskirta nuomonė nuo informacijos, ar įmanoma patikrinti teiginius kituose kanaluose.

Suprasdami skirtumą tarp informacinio ir filtrų burbulo, lengviau pamatysime ir savo pačių vaidmenį. Ne tik technologijos ar žiniasklaida formuoja mūsų vaizdą apie pasaulį, bet ir kasdieniai sprendimai: ką skaitome, kuo dalijamės, su kuo diskutuojame ir kiek esame pasirengę išgirsti kitą pusę.