Kaip atpažinti suklastotus karo vaizdo įrašus ir nuotraukas: 5 praktiniai žingsniai kiekvienam internautui

Karai ir krizės šiandien vyksta ne tik fronto linijose, bet ir socialiniuose tinkluose. Nuotraukos ir vaizdo įrašai iš karo zonų pasiekia mus per kelias minutes, tačiau vis dažniau dalis jų būna ištraukti iš konteksto, sumontuoti ar net visiškai suklastoti.

Tokia vizualinė dezinformacija formuoja nuomones, kursto pyktį ir gali paveikti politinius sprendimus. Todėl mokėti kritiškai vertinti karo vaizdus tampa ne specialistų privilegija, o būtinu skaitmeninio raštingumo įgūdžiu.

Kodėl karo vaizdai tokie patrauklūs propagandai

Nuotraukos ir vaizdo įrašai veikia emocijas greičiau nei tekstas. Karo vaizdai šokiruoja, gąsdina, sukelia užuojautą ar pasididžiavimą, todėl socialiniuose tinkluose plinta ypač greitai. Tai puiki terpė propagandai ir manipuliacijoms.

Konflikto dalyviai ir jiems prijaučiantys dažnai naudoja tas pačias technikas: parenka tik vieną situacijos kampą, paslepia kontekstą, montuoja skirtingus kadrus į vieną ar naudoja senas nuotraukas kaip tariamai naujus įvykius. Kartais kuriami ir visiškai dirbtiniai vaizdai, pasitelkiant modernias technologijas.

Dažniausi karo nuotraukų ir vaizdo įrašų klastojimo būdai

Viena populiariausių manipuliacijų formų yra pernaudojamos archyvinės nuotraukos ir vaizdo įrašai. Tą patį kadrą galime matyti minėtą kaip „vakar Ukrainoje“, „šiandien Gazos ruože“ ar „prieš valandą kitame regione“, nors iš tikrųjų jis padarytas visai kitame kare prieš daugelį metų.

Kitas būdas yra ištraukti vaizdą iš konteksto: pavyzdžiui, mokymų poligono sprogimai pristatomi kaip „puolimas prieš civilius“, o gelbėjimo pratybų nuotraukos pateikiamos kaip tikrų aukų vaizdai. Socialiniuose tinkluose taip pat paplitę montažai, sulėtinti ar pagreitinti įrašai, kurie pakeičia įvykio įspūdį.

Pirmas filtras: emocijos ir šaltinis

Jei karo vaizdas jus labai supykdė, sukrėtė ar privertė iškart užimti vieną pusę, verta sustoti. Stipri emocinė reakcija yra signalas, kad jus gali bandyti paveikti, todėl prieš dalijantis informacija reikėtų padaryti kelių minučių pauzę.

Tada verta įvertinti šaltinį. Ar įrašą paskelbė patikima naujienų redakcija, žinoma tarptautinė organizacija, oficialioji institucija ar atsitiktinė paskyra? Ar paskyra turi aiškią istoriją, ar sukurta neseniai, ar nėra vienpusiškai šališka? Patikimi šaltiniai dažniausiai pateikia daugiau konteksto ir nurodo, iš kur gavo medžiagą.

Kaip patikrinti nuotrauką: paprasti įrankiai namų vartotojui

Net ir neturint specialių programų, dalį nuotraukų galima patikrinti per kelias minutes. Vienas iš būdų yra atvirkštinė vaizdų paieška, kai įkeliate nuotrauką į vaizdų paieškos sistemą ir tikrinate, ar ji jau buvo naudota anksčiau kitame kontekste.

Naudinga atkreipti dėmesį į detales: orą, augmeniją, architektūrą, valstybinius numerius, uniformų elementus, kalbą iškabose. Jei nuotrauka pristatoma kaip daryta žiemą, tačiau matosi lapuoti medžiai, arba jei „Lietuvoje“ vaizduojamos transporto priemonės su kitų šalių numeriais, verta suabejoti.

Vaizdo įrašų tikrinimas: kas įmanoma be specialisto

Vaizdo įrašų patikra sudėtingesnė, tačiau taip pat įmanoma. Pirmiausia galima sustabdyti įrašą keliose vietose ir padaryti ekrano nuotraukas. Jas vėliau galima tikrinti taip pat, kaip pavienes nuotraukas, per atvirkštinę vaizdų paiešką.

Jei įrašas turi garsą, verta pasiklausyti, ar vaizdas ir garsas dera. Kartais suklastotuose įrašuose naudojami kito įvykio garsai, o foniniai triukšmai neatitinka matomo vaizdo. Taip pat galima pasidomėti, ar tą patį įvykį skelbia kiti šaltiniai, ar yra daugiau kadrų iš to paties įvykio.

5 praktiniai klausimai prieš dalijantis karo vaizdu

Prieš spausdami mygtuką „dalintis“, skirkite minutę ir sau atsakykite į kelis klausimus. Tai paprastas, bet veiksmingas filtras, mažinantis dezinformacijos plitimą.

• Kas yra šaltinis ir kodėl jis tai dalijasi dabar?
• Ar galiu rasti tą patį vaizdą kitur, patikimesniuose šaltiniuose?
• Ar nuotrauka ar vaizdo įrašas galėjo būti padaryti kitame kare ar kitoje šalyje?
• Ar matomi kiti įrodymai: liudininkų pasakojimai, oficialūs komentarai, papildomi kadrai?
• Ar mano dalijimasis gali pakenkti: kurstyti neapykantą, klaidinti ar kelti nepagrįstą paniką?

Kaip kalbėtis su artimaisiais, dalijančiais abejotinus karo vaizdus

Dažnai dezinformaciją platina ne piktybiški veikėjai, o mums artimi žmonės, nuoširdžiai tikintys, kad daro gera. Tokiose situacijose svarbu išlaikyti pagarbų toną ir nekaltinti žmogaus, o kartu pasiūlyti pasitikrinti informaciją.

Galima ramiai parodyti, kaip veikia atvirkštinė vaizdų paieška, paklausti, iš kur gauta nuotrauka, ir pasiūlyti paieškoti patvirtinimo kituose šaltiniuose. Kartais užtenka parodyti, kad ta pati nuotrauka prieš kelerius metus buvo naudojama kitame kontekste, ir žmogus pats ima abejoti.

Kritinis žvilgsnis tampa kasdieniu įpročiu

Karo dezinformacija neišnyks, o technologijos, leidžiančios kurti realistiškus klastotes, tobulės. Tačiau kiekvienas vartotojas gali sumažinti manipuliacijų poveikį, jei išsiugdys įprotį nepasitikėti vienu šaltiniu ir neskubėti dalintis emociją keliančiais vaizdais.

Kritinis mąstymas karo vaizdų atžvilgiu nėra abejingumas tikroms aukoms ar kančiai. Priešingai, atsargus požiūris padeda atskirti tikras tragedijas nuo informacinių manipuliacijų ir taip labiau gerbti realius įvykius bei juose atsidūrusius žmones.