Netikros paskyros kaip propagandos įrankis: kokius signalus gali pamatyti kiekvienas ir kur nereikėtų spausti „patinka“

Netikros paskyros internete seniai nebėra tik nekalti „botai“, kurie renka paspaudimus. Pastaraisiais metais jos tapo viena pagrindinių priemonių skleisti dezinformaciją, formuoti nuotaikas ir daryti įtaką politiniams bei visuomeniniams sprendimams.

Nors dalis tokių paskyrų demaskuojama tyrėjų ar pačių platformų, didelė jų dalis išlieka nematoma ir sėkmingai veikia kasdienėje informacinėje erdvėje. Suprasti, kaip jos kuriamos ir kuo išsiskiria, šiandien yra svarbi skaitmeninio raštingumo dalis.

Kam kuriamos netikros paskyros ir kodėl jos tokios patrauklios propagandai

Netikros paskyros leidžia skleidėjams išlikti anonimiškiems ir kartu sukurti iliuziją, kad tam tikras požiūris yra „daugumos nuomonė“. Viena žmogaus valdoma paskyra gali apsimesti ištisa bendruomene ar „liaudies balsu“.

Tokios paskyros dažnai naudojamos keliems tikslams: skleisti ideologiškai patogias žinutes, menkinti oponentus, išpūsti skandalus, skatinti nepasitikėjimą institucijomis, kurstyti konfliktus ir nukreipti dėmesį nuo nepatogių faktų. Propagandos požiūriu tai pigus ir lankstus įrankis, nereikalaujantis didelių išteklių.

Kaip atrodo netikra paskyra: keli būdingi bruožai

Vieno universalaus „šablono“ nėra, tačiau daug netikrų paskyrų turi panašių požymių. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas požymis atskirai dar nieko neįrodo, bet keli iš karto leidžia elgtis atsargiau.

Pirmiausia verta atkreipti dėmesį į paskyros profilį: nuotrauką, vardą, aprašymą ir ankstesnes publikacijas. Net jei tai atrodo smulkmenos, jos dažnai išduoda, ar paskyra iš tiesų turi realų, nuoseklų gyvenimo kontekstą.

Profilio duomenys ir nuotraukos

• Abstraktus ar pernelyg tobulas veidas, primenantis generuotą atvaizdą, ypač jei fonas dirbtinis ar sulietas.
• Nesutampantys duomenys: pavyzdžiui, lietuviškas vardas, bet nurodyta gyvenamoji vieta kitame žemyne ir turinys apie trečią šalį.
• Labai mažai asmeninės informacijos, vienas ar keli įrašai ir iš karto stiprus politinis ar ideologinis tonas.

Vis dėlto dalis propagandai naudojamų paskyrų pastaruoju metu tampa vis sudėtingesnės: turi ilgesnę publikacijų istoriją, asmeniškų įrašų imitacijų, nuotraukų iš įvairių vietų. Todėl vien profilis jau ne visada pakanka įvertinti patikimumą.

Elgesio modeliai: ką išduoda publikacijų ritmas ir tonas

Net jei profilis atrodo įtikinamai, paskyros elgesys dažnai išduoda tikrąją paskirtį. Vienas iš dažniausių požymių – neproporcingas dėmesys vienai temai ar vienam naratyvui.

Jei didžioji dalis įrašų skirta tam pačiam konfliktui, politinei jėgai ar sąmokslo teorijai, o kitų temų beveik nėra, tai gali būti ženklas, kad paskyra sukurta ne bendravimui, o įtakai.

Keli dažni elgesio signalai

• Neįprastai didelis aktyvumas, ypač naktimis ar valandomis, nedera su deklaruota gyvenamąja vieta.
• Vienodi ar labai panašūs komentarai po skirtingais įrašais, skirtingų portalų straipsniais ar vaizdo įrašais.
• Nuolatinis emocinis intensyvumas: pykčio, patyčių, paniekos kupinos žinutės, beveik be argumentų ar nuorodų į patikimus šaltinius.
• Staigus įsitraukimas tik į vieną temą, ypač prieš rinkimus ar prasidėjus krizėms.

Tokios paskyros dažnai veikia grupėmis: kelios dešimtys profilių panašiu metu komentuoja ta pačia kryptimi, palaiko vieni kitų žinutes, susidaro „choras“, kuris dominuoja diskusijose.

Kaip paprastu būdu patikrinti paskyrą ir jos turinį

Įtarimą sukėlusią paskyrą galima bent iš dalies „patikrinti namų sąlygomis“. Tai nėra profesionalus tyrimas, tačiau leidžia apsispręsti, ar verta ją laikyti patikimu informacijos šaltiniu.

Pirmas žingsnis – peržvelgti ankstesnius įrašus ir komentarus. Jei jie prasideda visai neseniai ir iš karto koncentruoti į vieną jautrią temą, derėtų sumažinti pasitikėjimą.

Paprasti žingsniai kiekvienam

• Pažiūrėti, ar paskyra bendrauja su įvairiais žmonėmis, ar daugiausia su keliomis tomis pačiomis paskyromis.
• Įvertinti, ar pateikiamos nuorodos veda į žinomus, patikimus naujienų šaltinius, ar į abejotinus tinklalapius be aiškios redakcijos ir kontaktų.
• Atkreipti dėmesį, ar paskyra kada nors pripažįsta klaidas, pataiso informaciją, ar tik kartoja vieną žinutę, ignoruodama faktų patikslinimus.

Nesudėtinga taisyklė: kuo labiau paskyra ragina jaustis įsižeidus, išsigandus ar įsiutintam, tuo atsargiau verta vertinti jos teiginius ir dalijamas nuorodas.

Ką galime padaryti patys: nuo asmeninių sprendimų iki pranešimų platformoms

Nors atpažinti profesionaliai valdoma netikrą paskyrą kartais sudėtinga, kiekvienas vartotojas gali sumažinti jos įtaką. Pirmas žingsnis – neskubėti spausti „dalintis“ ar „patinka“, kai informacija kelia stiprias emocijas, bet neturi aiškaus šaltinio.

Antra, galima sąmoningai formuotis savo informacijos racioną: sekti skirtingas, patikimas žiniasklaidos priemones, remtis faktais paremtomis analizėmis, o ne vien įtakotojų ar anonimų komentarais.

Pranešimai ir vieša higiena

• Jei paskyra akivaizdžiai kelia įtarimų, ją galima užblokuoti, apriboti jos matomumą savo erdvėje ir pranešti platformai.
• Diskusijose verta koncentruotis į turinį, o ne į paskyros etiketes: vietoj asmens puolimo klausti apie šaltinius, įrodymus, kontekstą.
• Savo aplinkoje galima ramiai paaiškinti artimiesiems, kodėl dalintis neaiškios kilmės žinutėmis yra rizikinga, ypač kalbant apie karą, saugumą ar sveikatą.

Net jei atrodo, kad viena netikra paskyra nieko nereiškia, šimtai ar tūkstančiai tokių profilių jau gali keisti viešą nuomonę. Todėl kritiškas požiūris į informacijos šaltinius tampa ne tik asmeniniu, bet ir visuomeniniu saugumo klausimu.