Pradinis puslapis » Naujausi straipsniai » Pilietiškumas internete: kaip atsakingas elgesys socialiniuose tinkluose stiprina valstybės atsparumą

Pilietiškumas internete: kaip atsakingas elgesys socialiniuose tinkluose stiprina valstybės atsparumą

Pagrindinė iliustracija
Pagrindinė iliustracija. Nuotrauka: Jakub Żerdzicki / Unsplash.

Didelė dalis viešo gyvenimo šiandien persikėlė į internetą: diskusijos, ginčai, naujienos ir net politiniai sprendimai vis dažniau gimsta socialinių tinklų erdvėje. Kartu tai atnešė ir naujų rizikų, ir naujų galimybių kiekvienam iš mūsų.

Pilietiškumas jau seniai neapsiriboja dalyvavimu rinkimuose ar bendruomenės susirinkimuose. Kiekvienas pasidalytas įrašas, komentaras ar sprendimas patikrinti (ar nepatikrinti) informaciją daro įtaką viešajai nuomonei ir šalies atsparumui išorės bei vidaus grėsmėms.

Kas yra pilietiškumas internete ir kuo jis skiriasi nuo paprasto naršymo

Pilietiškumas internete prasideda nuo suvokimo, kad esame ne pasyvūs vartotojai, o aktyvūs viešosios erdvės dalyviai. Tai reiškia, kad mūsų veiksmai skaitmeninėje erdvėje turi pasekmes ne tik mums patiems, bet ir aplinkiniams.

Skirtumas tarp paprasto naršymo ir atsakingo dalyvavimo pirmiausia susijęs su sąmoningumu. Tas pats paspaudimas „dalintis“ gali arba prisidėti prie visuomenės informuotumo, arba paskleisti klaidinančią žinią, kuri iškreipia realybę ir kursto nepasitikėjimą institucijomis ar kitais žmonėmis.

Kaip atpažinti informaciją, kuria dalintis pavojinga

Svarbiausia taisyklė: jei naujiena kelia stiprias emocijas ir verčia reaguoti akimirksniu, verta sustoti ir patikrinti šaltinį. Emocijas išnaudojančios žinutės dažnai yra būtent tos, kuriomis siekiama manipuliuoti.

Prieš dalijantis, naudinga sau užduoti kelis paprastus klausimus: kas tai paskelbė, ar nurodomas pirminis šaltinis, ar naujieną skelbia bent kelios patikimos žiniasklaidos priemonės, ar nėra iškraipytų citatų ar senų nuotraukų, pateikiamų kaip naujas įvykis.

Ką kiekvienas gali padaryti kovoje su klaidinančia informacija

Nereikia būti informacinių technologijų specialistu, kad prisidėtum prie saugesnės informacinės aplinkos. Pirmas ir paprasčiausias žingsnis yra atsisakyti dalintis žinute, kurios patikimumu bent šiek tiek abejojate.

Neretai užtenka kelių minučių paieškos oficialių institucijų tinklalapiuose ar patikimų žiniasklaidos portalų archyvuose, kad paaiškėtų, jog skambiai pateikta „naujiena“ tėra senas arba ištrauktas iš konteksto faktas. Tokiu atveju naudingiau parašyti komentarą su nuoroda į patikimesnę informaciją, o ne tyliai nusigręžti.

Atsakingas tonas komentaruose: smulkmena, kuri formuoja visuomenės klimatą

Internetiniai komentarai dažnai atrodo lyg atskiras pasaulis, kuriame negalioja bazinės pagarbos taisyklės. Tačiau būtent čia ryškiausiai matosi, kokį tarpusavio pasitikėjimo lygį turime kaip visuomenė.

Atsakingas komentavimas nereiškia, kad reikia vengti kritikos ar sudėtingų temų. Tai reiškia, kad kritikuojame idėjas, o ne žmones, stengiamės nevartoti žeminančių apibūdinimų, nenaudoti patyčių, o nesutikdami argumentuojame, o ne puolame.

Privatūs kanalai ir uždarytos grupės: ne mažiau svarbi viešosios erdvės dalis

Teminė iliustracija
Teminė iliustracija. Nuotrauka: Mikhail Nilov / Pexels.

Telegram, „Messenger“, „WhatsApp“ ar uždaros „Facebook“ grupės dažnai suvokiamos kaip privati erdvė, kurioje „galima viskas“. Tačiau ir čia galioja tie patys pilietiškumo principai, kaip ir viešame forume.

Pavyzdžiui, pasidalijus nepatikrinta žinute šeimos ar draugų grupėje, netyčia prisidedama prie gandų kūrimo ir sklaidos. Vėliau tokie gandai persikelia į viešąją diskusiją ir ima formuoti žmonių sprendimus, įskaitant ir politinius pasirinkimus.

Valstybės atsparumas ir kiekvieno iš mūsų vaidmuo

Valstybės atsparumas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip abstrakti sąvoka, susijusi su institucijomis ir saugumo struktūromis. Tačiau praktikoje ji didele dalimi priklauso nuo to, kaip lengvai visuomenė pasiduoda manipuliacijai ir supriešinimui.

Kuo daugiau žmonių į informaciją žiūri kritiškai, tuo sunkiau išorės ar vidaus veikėjams pasiekti tikslą pasėti nepasitikėjimą, sukurstyti visuomenės grupes vieną prieš kitą ar įbauginti iki tokio lygio, kad imame abejoti savo valstybe ir jos ateitimi.

Kaip ugdyti skaitmeninį pilietiškumą šeimoje ir bendruomenėje

Skaitmeninis pilietiškumas nėra vien asmeninis reikalas. Jis prasideda šeimoje, mokykloje, darbo kolektyve ir kitose bendruomenėse, kur dalijamės nuorodomis, aptariame aktualijas ir reaguojame į naujienas.

Naudinga atvirai kalbėtis su vaikais ir vyresniais artimaisiais apie tai, kaip atsiranda naujienos, kas jas atrenka ir kaip kinta žinučių srautas pagal kiekvieno vartotojo pomėgius. Tokios diskusijos padeda suprasti, kad socialinių tinklų siena nėra objektyvi tikrovės atspindžio lenta, o individualiai pritaikytas informacijos mišinys.

Praktiniai žingsniai kiekvienam: nuo „patikrinti“ iki „pranešti“

Kasdienybėje verta įprasti prie kelių paprastų veiksmų: prieš dalijantis patikrinti žinią bent viename patikimame šaltinyje, neskubėti spausti skambių antraščių nuorodų, kur neaišku, kas jas publikavo, ir riboti anoniminius šaltinius, kurių atsakomybės neįmanoma patikrinti.

Jei socialiniame tinkle pastebite įrašą, kuris akivaizdžiai kursto neapykantą, skatina smurtą ar platina akivaizdžiai klaidinančią informaciją, verta naudoti pranešimo funkciją ir, jei situacija rimta, pasidomėti, ar to nevertėtų nusiųsti atsakingoms institucijoms. Tikslias procedūras visada geriausia pasitikslinti oficialiuose šaltiniuose.

Atsakingas dalyvavimas internete kaip kasdienis įprotis

Pilietiškumas internete nėra vienkartinis projektas arba pasižadėjimas elgtis „geriau nuo pirmadienio“. Tai kasdieniai maži sprendimai: ką sekti, ką komentuoti, kam skirti savo dėmesį ir laiką.

Ilgainiui tokie įpročiai kuria brandesnę viešąją erdvę, kurioje lengviau diskutuoti, priimti sprendimus ir pasitikėti vieniems kitais. Tai ir yra pagrindas, ant kurio laikosi stipri ir iššūkiams atsparesnė valstybė.

0 comments