Socialinių tinklų burbulai ir karo propaganda: kaip algoritmai formuoja mūsų požiūrį į konfliktus

Pastaraisiais metais karai ir konfliktai vis dažniau pirmiausia pasiekia ne televizijos naujienas, o socialinių tinklų srautus. Nuotraukos, vaizdo įrašai, emocingi komentarai ir karšti ginčai formuoja tai, kaip suprantame situaciją dar prieš pamatydami oficialias žinias.

Tuo pačiu socialinių tinklų algoritmai vis stipriau „uždaro“ vartotojus informaciniuose burbuluose. Tai tampa palankia terpe propagandai ir dezinformacijai, ypač kalbant apie karą ir saugumo temas.

Kaip veikia socialinių tinklų burbulai

Socialinių tinklų platformos siekia, kad vartotojai kuo ilgiau liktų prisijungę, todėl algoritmai dažniausiai teikia pirmenybę turiniui, kuris sukelia stiprias emocijas. Karas, grėsmės ir konfliktai natūraliai kelia nerimą, baimę ar pyktį, todėl tokios žinutės plinta greičiau.

Vartotojo elgesys pamažu suformuoja informacinį burbulą. Jei dažniau spaudžiami konkretų pasakojimą palaikantys įrašai, algoritmas pradeda siūlyti dar daugiau panašaus turinio. Laikui bėgant žmogus mato vis vienodesnes nuomones ir ima manyti, kad „visi galvoja taip pat“.

Ką šie burbulai reiškia karo propagandai

Valstybinės ir nevalstybinės propagandos kampanijos siekia paveikti auditorijos emocijas ir nuostatas. Socialiniai tinklai tam suteikia naują įrankį: galima tikslingai orientuotis į grupes, kurių burbulai jau linkę priimti tam tikrą naratyvą, ir dar labiau jį sustiprinti.

Karo atvejais tai gali pasireikšti nuolat kartojamomis žinutėmis apie tariamą „visuotines krizes“, „neišvengiamą žlugimą“, „visuotinę korupciją“ ar „beviltišką padėtį fronte“. Net jei tokias žinutes užrašo skirtingi vartotojai, bendras įspūdis burbulo viduje tampa labai vientisas.

Tipiniai naratyvai, kurie keliauja per burbulus

Propagandai patogu naudoti ne vien akivaizdžius melus, bet ir pasakojimus, kurie skamba tikėtinai, tačiau nutyli svarbią dalį konteksto. Socialiniuose tinkluose dažnai plinta tokios žinučių kryptys:

• „Viskas yra beprasmiška“: pabrėžiami tik nuostoliai ir sunkumai, nutylimi sėkmingi sprendimai ir realūs pasiekimai.
• „Visi meluoja“: skatinamas bendras nepasitikėjimas institucijomis, žiniasklaida ir ekspertais, taip sukuriant erdvę atsitiktiniams komentarams užimti „tiesos“ vietą.
• „Mūsų balsas nieko nereiškia“: nuolat kartojama, kad piliečių veiksmai nieko nekeičia, taip mažinamas visuomenės aktyvumas ir atsparumas.

Tokie pasakojimai burbulo viduje sustiprėja, nes jie dažnai pakartojami, remiasi pažįstamais profiliais ar grupėmis ir atrodo kaip „natūrali aplinkos nuomonė“.

Kodėl emocijos tampa pagrindiniu srauto filtru

Karas savaime yra jautri tema, todėl žmonės natūraliai reaguoja stipriau į su juo susijusią informaciją. Algoritmai tai „mato“ per paspaudimus, dalijimusis ir komentarus, todėl karo turinys yra dažnai iškeliamas aukščiau už ramesnes naujienas.

Propagandos skleidėjai tuo naudojasi. Emocingas, šokiruojantis, dažnai ne iki galo patikrintas vaizdo įrašas gali surinkti daugiau dėmesio nei santūri, bet patikrinta analizė. Laikui bėgant srautas prisipildo įrašų, kurie sukelia stiprų emocinį poveikį, tačiau nebūtinai padeda geriau suprasti realią situaciją.

Kasdieniai požymiai, kad esate patekę į burbulą

Vienas signalų, kad jūsų informacinė aplinka per siaura, yra nuolatinis jausmas, jog „visi aplink mano tą patį“. Jei komentaruose beveik nėra argumentuoto prieštaravimo, o kita nuomonė iškart vadinama „propaganda“, verta suklusti.

Kitas požymis, kai karo temomis pasiekianti informacija nuolat kelia stiprų pyktį, paniką ar beviltiškumą. Tai nebūtinai reiškia, kad žinia klaidinga, bet rodo, jog trūksta balansuojančio konteksto ir įvairesnių šaltinių.

Kaip patiems praplėsti informacinį lauką

Vienas praktiškiausių žingsnių yra sąmoningai sekti kelis skirtingus, patikimais laikomus naujienų šaltinius. Svarbu, kad jie būtų iš skirtingų šalių ar skirtingo profilio, pavyzdžiui, bendroji žiniasklaida ir analitiniai leidiniai, o ne tik nuomonės kanalai.

Naudinga reguliariai peržiūrėti, kokias paskyras ir grupes sekate socialiniuose tinkluose. Jei dauguma jų dalijasi tik vienos krypties požiūriu, verta pridėti ir kitų perspektyvų, ypač tų, kurios remiasi faktų tikrinimu ir aiškiai nurodo šaltinius.

Kritiški klausimai prieš dalijantis karo žiniomis

Prieš paspausdami „dalintis“, verta sau užduoti kelis trumpus klausimus. Pirmiausia, iš kur ši informacija: ar nurodytas aiškus šaltinis, ar tai tik „kažkur girdėta istorija“? Ar naujiena yra labai emocinga, tačiau joje beveik nėra konkrečių faktų, datų ar vietų?

Taip pat svarbu paklausti, kam tokia žinutė naudinga. Jei ji skatina nusivilti savo valstybe, sąjungininkais ar visiškai atsitraukti nuo viešo gyvenimo, verta paieškoti papildomų patikimų šaltinių prieš priimant ją kaip tikrovę.

Kaip kalbėtis su artimaisiais, kurie gyvena kitame burbule

Suskilusios informacinės erdvės dažnai atveda prie susiskaldžiusių šeimų ir draugų ratų. Bandymai tiesiog apkaltinti kitą „nieko nesuprantant“ dažniausiai tik dar labiau uždaro žmogų savo burbule ir sustiprina nepasitikėjimą.

Naudingiau klausti, iš kur jis sužinojo tam tikrą informaciją, kartu paieškoti papildomų šaltinių ar faktų tikrinimo puslapių. Svarbu ne bandyti laimėti ginčą, o padėti vieni kitiems išplėsti informacijos lauką ir sumažinti emocinės propagandos įtaką.

Atsakingas elgesys socialiniuose tinkluose karo metu

Kiekvienas vartotojas tam tikra prasme dalyvauja informacinėje erdvėje. Dalydamiesi, komentuodami ir reaguodami mes prisidedame prie to, koks turinys tampa matomas kitiems, tad asmeninis atsargumas nėra vien privatus reikalas.

Sąmoningas sprendimas nepersiųsti neaiškios kilmės sensacingų žinučių, pasitikrinti kelis šaltinius ir vengti įsitraukti į akivaizdžiai provokuojančias diskusijas padeda silpninti propagandinius burbulus. Tai paprasti, bet realiai veiksmingi žingsniai, kuriuos gali žengti kiekvienas.